išrūkyti

išrūkyti
išrūkýti tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298 mėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybių: Palendvicas išdaro, apsiuva ir išrū̃kia, tai gardžios! Pb. Niekas taip nemokąs išrūkyti šviežių žiobrių, kaip Jurbarko žvejai J.Dov. Gerai išrūkyta mėsa gali ilgai laikytis rš. Nu kad jei jau gerai nora išrūkýti, be trijų parų jau negalì išrūkýti [mėsos] Lž. Kalėdoms išrūkydavai [avies kulšį], į pirtį nunešę aba į jaują Mšk. | prk.: Kap mažas vaikas su liulka – išrūkýtas visą amžių savo Grv. | refl. Plng: Kad troboje palubyje būtų pakabinta mėsa, tikrai būtų išsirūkiusi nuo tokios pypkių dūmų daugybės Žem. 3. Š bažn. išsmilkyti: Kambarį išrūkýti žolėmis DŽ. | refl. Š. ║ apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Kad žaibas netrenktų, stubą reikia griaudžiojant išrūkyti švęstų verbų dūmais LTR(Šil). | refl. Klt: Kad neažsikrėstum limpama kvaraba, reikia, prieš einant an ligonį, išsirūkyti ruginiais miltais LTR(Slk). 4. K, DŽ baigti rūkyti (prikimštą pypkę): Noriu eidamas išrūkyti dar vieną pypkę J.Balč. Alaušas išrūkė savo pypkę. Iškratė ją, daužydamas į obelinę gugę J.Balt. Spjovė Lapinas ir neišrūkęs užgniaužė pypkę pirštu V.Krėv. Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus LzP. Pirkau pypkelę neišrūkomą (ps.) Šts. Turiu pypkę ir noriu, kad niekas jos neišrūkytų LTR(Tt). O čia tik pakalnėn ir vėl į kalnelį. Pėsčias nueitum, ir dar nespėtum pypkės išrūkyti rš. 5. refl. prisirūkyti: Kambary nerūkyk, gali lauke in valias išsirūkýt! Mrj. 6. šnek. išvyti, išvaryti: Svečiai dar būdavo „išrūkomi“, pakūrus bulvienojų po stalu, ar „iššienaujami“ spragilu, „iššluojami“ šluota rš. Net stačia galva išbėgs, kap aš jį išrūkýsiu Vrnv. Išrūkýsiu jum visus kai bites [p]Kp. Kaip tus velnius kvatarninkus išrūkýti? Krš. Aš išrūkysiu visus tuos valdovus, ir kaip plati Dainava – ji mano visa bus! V.Krėv. Ir nusiuntė pasiuntinį, kursai Raivedžiui pasakytų, jog išrūkys jį iš jo pilių, kaip rūkia lapę iš gilių jos urvų V.Krėv. O ta mergšė, dievaži, tyčia sumanė išrūkyti mus kaip barsukus iš urvo V.Myk-Put. Daugirdą tuojaus iš Kauno išrūkėme A1885,118. 7. išbarstyti, išdulkinti: Neduok miltų – išrūkýsiu, neduok duonos – ištrupinsiu (d.) Dglš. ║ išpurtyti, išdaužyti: Aš būčiau pati išrū̃kius takus Ml.
◊ sàvo pỹpką išrū̃ko savo paskirtį įvykdo: Katrie vaistai sàvo pỹpką išrū̃ko Slnt.
visàs pypkàs išrū̃kęs visko matęs, vėtytas ir mėtytas: Jug paaugęs jau ir y[ra], visàs pypkàs išrū̃kęs Ms.
\ rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; perrūkyti; prarūkyti; prirūkyti; surūkyti; užrūkyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • išrūkyti — išrūkýti vksm. Išrūkýti kam̃barį žolẽlėmis, smilkalai̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išrūkinti — išrūkìnti žr. išrūkyti: 1. Uodus, bitis iš stubos išrūkìnti, išsmilkyti KI147. 2. N Mėsą išrūkìnti KI147. Supjausto kūdą mėsą, išrūkìna, vandeny išverda Klvr. Dešras išrūkìna kamine Snt. 3. žr. išrūkyti 6: Jagalius (Jogaila) pažįsta juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perrūkyti — tr. 1. Q133 per daug išrūkyti. | refl.: Žmonių lašiniai rausvi, gražūs, o mūsų gal parsirū̃kė Mžš. 2. refl. per daug prisirūkyti, apsinuodyti rūkalais: Sėdi tam kambaruky, prisirūko, persirūko KzR. Parsirūkiau geltonlapio taboko ir – iš kojų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įrūkyti — tr. 1. RtŽ, Š mėsą gerai išrūkyti: Inrū̃kia, buvo, lašinius gerai, tai kaip šviežia Dv. 2. pridegti, uždegti (papirosą, cigaretę ar pypkę): Įrūkyti (pypkę) GŠ25. 3. pradėti rūkyti: Kazokai dar tik uždega ir įrūko savo pypkes rš. 4. refl. Š… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūkyti — tr. 1. SD125,222, Sut, N, LL306, Š, DŽ1 apleisti dūmais, apsmilkyti: Išvalytų statinių vidų reikia aprūkyti sieros dujomis rš. | refl.: Apsirūkę pypkių dūmais, [karčemoje] kaip pakuroje sėdėjo Žem. Jis visada nesiprausęs, apsirū̃kęs Mrj. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsirūkyti — prisirūkyti iki soties, užtektinai: Jau neberūkau, atsirūkiaũ par tiek metų davaliai Ktk. Porą dūmų iš tokios didelės pypkos, ir atsirūkytum Ėr. Ganydamas jis atsirūkė KzR. Negalėdami namie gauti opijaus, jie čia atvyksta jo atsirūkyti Šlč.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darūkyti — ×darūkyti (hibr.) tr. užtektinai palaikyti dūmuose: Nedarū̃kė kumpių, i nuėjo šuniui ant uodegos Ps. rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbūdyti — 2 išbūdyti tr. 1. išrūkyti: Mes šįmet mėsą gerai išbūdijom Snt. Mėsa pakrauty išbūdyta, t. y. išdžiūvusi J. 2. išlaikyti, leisti išsistovėti, išsigulėti: Linai kraiko[je] išbūdyti, t. y. atsiklojėję J. būdyti; atbūdyti; įbūdyti; išbūdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdumti — 1 išdùmti, ìšdumia, išdūmė 1. tr. išpūsti: Kap užeina vėtra, tai kad išdumia pirkią – an pečiaus kailinių reikia Ūd. 2. tr. smarkiai išrūkyti: Tėvas vienu pradėjimu išdūmė tris pypkes rš. 3. tr. išdūmyti: Visą dūmą jau išdūmiau prie vapsų Sr. 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdūmyti — 1 išdūmyti tr. išrūkyti: Kindziuką prideda raumenų ir išdūmija Pin. Išdūmija kiaurai BŽ447. dūmyti; išdūmyti; padūmyti; pridūmyti; uždūmyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”